Projektas „Art in Science“ 2013 m.

Apie projektą

„Art in Science“ – tai pirmoji Lietuvoje mokslinių vizualizacijų paroda, pasirodžiusi 2013 m. Projekto sumanytojai ir įgyvendintojai – organizacija „Mokslas ir Menas“. Šio projekto pagrindiniai tikslai yra informuoti visuomenę apie mokslo pasaulio naujoves, stiprinti susidomėjimą mokslu, paskatinti mokslininkus dalintis savo darbais, atkreipti dėmesį į kūrybiškumą moksle.

Mokslas ir menas dažniausiai yra suprantami kaip skirtingi ir visiškai tarpusavy nesusiję dalykai. Menas matomas kaip kūrybiškas, ekspresyvus, jausmingas ir emocionalus. Mokslas savo ruožtu, asocijuojasi su logika, intelektu, racionalumu, metodu. Tačiau vyraujanti nuomonė gali būti ir klaidinga. Todėl keliame klausimą – kas bendra tarp mokslo ir meno?

Pirmas panašumas – tiek mokslo, tiek meno srityse dirbantys žmonės. Jie praleidžia ilgas valandas dirbdami ir neretai už tai sulaukia tik menko atlygio ar pripažinimo. Dirbant dažnai atrodo, kad niekas, ką ilgai kūrei ar gaminai, neveikia taip, kaip planavai, ar taip, kaip norėtum. Vis dėlto tiek mene, tiek moksle įvyksta neįtikėtinų atradimų.

Mokslą ir meną galima įvardinti kaip du žmogaus mąstymo būdus, dvi galimybes laužyti ir plėsti supratimo ribas – ką mes žinome ir kaip mes tai žinome; ką mes galime suvokti ir kaip mes suvokiame. Abu dalykai yra susiję su estetika ir eksperimentais. Dėl šių bendrumų kartais atrodo, kad linija, skirianti mokslą ir meną, nėra tokia jau ryški. Tačiau intuityviai jaučiame, kad skirtumas yra.

Mokslas ir menas labiausiai skiriasi mąstymo ir išraiškos kryptimis. Nors šios dvi disciplinos iš principo yra apie idėjos, žinių, minčių perdavimą, visa tai vyksta skirtingai. Mokslas prasideda nuo stebėjimų, nuo konkrečių, fizinių įvykių aplinkoje. Vėliau seka teoremų ir teorijų kūrimas, kas ir padeda atskleisti, kaip mokslininkai suvokia reiškinį. Šį teiginį puikiai iliustruoja gerai mums visiems pažįstamas arba bent jau girdėtas Niutono gravitacijos dėsnis. Pats Niutonas mėgdavo pasakoti, kad krentančio ant žemės obuolio stebėjimas įkvėpė jį sukurti gravitacijos teoriją. Puikiai suprantame, kad ji nėra apie obuolius ir medžius.

Menas juda kiek kita kryptimi. Menininkai pradeda nuo abstraktaus vidinio supratimo, įsitikiminų ar jausmų, nuo kažko, kas egzistuoja jų viduje. Tada jie dirba tam, kad sukurtų kažką apčiuopiamo (dainą, piešinį, poemą…) ir atskleistų tai, ką jie įsivaizduoja ar jaučia.

Parodoje matome, kaip mokslininkai, tyrinėdami, ieškodami ir galvodami racionaliai, kartais, visai to nesitikėdami, savo darbuose išgauna žavingus ir įdomius vaizdus, kuriuos drąsiai galima vadinti menu. Pristatoma kokia iš tiesų gali būti blanki riba tarp šių dviejų disciplinų.

Pristatyti mokslą per meną yra puikus sprendimas, norint parodyti Lietuvos mokslininkų darbą. Pasigirsta nuomonių, jog mokslinė veikla yra mažai populiarinama ir prieinama. Todėl ši paroda ne tik parodys, kaip glaudžiai gali būti susiję mokslas ir menas, bet ir ką iš tiesų veikia Lietuvos mokslininkai, kaip būsimųjų ir esamų mokslininkų veikloje atsispindi kūrybiškumas. Pamatysime, kad mūsų šalies laboratorijose yra išgaunami ne tik informatyvūs rezultatai, bet ir meniški bei patrauklūs vaizdai.

Ateityje prie „Art in Science“ projekto planuojama prijungti „Science in Art“ dalį ir taip pristatyti menininkų darbus, nagrinėjančius mokslinius klausimus, atliekančius eksperimentus, o gal net pretenduojančius į rimtą mokslinį tyrimą.

Parodos lankytojų išrinktų informatyviausių ir patraukliausių darbų autoriai buvo apdovanoti Britų tarybos Lietuvoje įsteigtais prizais.

 

 

Projektas buvo finansuojamas pagal Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų instituto vykdomą projektą „Mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo ir gebėjimų ugdymo sistema“ (VP1-3.2- ŠMM-02-V -02-004), kuris finansuojamas pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-3.2- ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.

 

2013 m. komisija

Garbingą mokslinių vizualizacijų komisiją sudarė 4 mokslo ir 3 meno atstovai. Jie vertino, ar atsiųsti darbai atitinka nurodytus kriterijus.  Komisijos ir lankytojų vertinimu buvo atrinkti 15 geriausių darbų, kurie buvo atspausdinti ir eksponuojami parodoje.

„Art in Science“ parodos organizatoriai už skirtą laiką yra dėkingi komisijos nariams:

RASMA_IMGP2257_portrait_spipRasma Noreikytė

Šiuo metu dirba Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, kultūrinės veiklos vadybininke.

Rasa baigė taikomosios tekstilės studijas VDA Kauno dailės fakultete.

 „Projektas „Art in Science“ labai įdomus ir inovatyvus. Mane patraukė ne tik jo koncepcija, bet ir tai, kad mano būsimos magistro studijos yra susijusios su naujausiomis technologijomis ir moksliniais atradimais sumaniosios tekstilės srityje.“

Lina KusaiteLina Kusaitė

Iliustratorė, menininkė bei meno ir sąmonės trenerė („art and consciousness coaching“).

Lina baigė Europos mados ir tekstilės dizaino magistro studijas Utrechto aukštesniojoje menų mokykloje. Taip pat Paryžiaus prancūzų mados institute baigė rinkodaros ir komunikacijos kursus.

 

Eglė NEglė Nedzinskaitė

Nacionalinėje dailės galerijoje užima edukacijos kuratorės pareigas. Eglės profesinė sfera – vizualusis menas. Ji domisi gamtos mokslais, dalyvauja ir organizuoja tarpdisciplinius projektus. Studijavo tapybą.

„Būti komisijos nare šiame projekte – tikrai garbė. Nekantrauju iš atsiųstų darbų sužinoti, ką mokslininkai mano apie savo kuriamus vaizdus, ką be paties mokslo juose įžvelgia. Tikiuosi, parodoje pamatysime intriguojančių ir įsimintinų vizualizacijų.“

 

Dienys-1Prof. Gervydas Dienys

Vilniaus universiteto afiliuotas profesorius, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas.

Studijas baigė ir daktaro disertaciją apsigynė Vilniaus universitete, Chemijos fakultete. Vėliau savo veiklą tęsė biochemijos srityje.

„Šis projektas man įdomus nauju, neįprastu požiūriu į mokslinę veiklą.“

 

Viktorija VaitkevicieneDr. Viktorija Vaitkevičienė

Šiuo metu dirba administracinį darbą Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute. Taip pat organizuoja mokslines konferencijas bei mokslo populiarinimo renginius (mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“). Intesyviai domisi fotografija, dalyvauja fotografijos mėgėjų klubo „50 milimetrų“ veiklose.

Kauno technologijos universitete, Dizaino ir technologijų fakultete Viktorija įgijo pramonės inžinerijos bakalauro ir magistro laipsnius bei technologijų mokslų (medžiagų inžinierijos) daktaro laipsnį.

Dr. Margarita Dobrynina

Laikinai einanti Lietuvos teisės instituto direktorės pareigas.

Dr. Rytis Stanikūnas

Biofizikos mokslų daktaras, šiuo metu dirba VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros Psichofiziologijos laboratorijoje. Nagrinėja žmogaus regos sistemos ypatumus.

 

Balsavimo rezultatai

Daugiausiai balų surinkę 2013 m. darbai (pagal balo dydį):

  1. Pirmadienis (Lidaris Ltd.)
  2. Snaigių proporcijų tyrimas (I) (Artūras Jazavita)
  3. Ugnies kristalas (Gabrielė Navickaitė)
  4. Snaigių proporcijų tyrimas (II) (Artūras Jazavita)
  5. Grafeno snaigė (II) (Mathieu Massicotte)
  6. Snaigių proporcijų tyrimas (IV) (Artūras Jazavita)
  7. Snaigių proporcijų tyrimas (III) (Artūras Jazavita)
  8. Vario žvaigždės anglies tamsoje (Renata Česūnienė,  Aušra Selskienė)
  9. Išsitaškiusi bala (Lidaris Ltd.)
  10. Grafeno snaigė (I) (Mathieu Massicotte)
  11. Labirintas (Mathieu Massicotte)
  12. FiDi Tesla Coil (Ramūnas Šniaukas, Vladislavas Čerkasovas, Monika Parafinytė)
  13. Artoriaus kryžiaus kaip kampų matavimo instrumento proporcijų rekonstrukcija (Artūras Jazavita)
  14. Plika akimi nematoma mirtis (Andrius Stonkus)
  15. Daug mažų vaiduoklių (Gražvydas Lukinavičius, Rūta Gerasimaitė)a

    Sveikiname autorius!

 

Išsamius balsavimo rezultatus galite peržiūrėti čia: Balsavimo rezultatai

Visi šie kūriniai bus eksponuojami įvairiuose Lietuvos miestuose. Programas žiūrėkite Renginių skiltyje.