Galerija

Dangiško mėlio snaigė

Silvija Jankevičiūtė

Pateiktoje šviesinės mikroskopijos nuotraukoje matyti susikristalizavęs drėgno oro ir tripano mėlio dažo lašas, užfiksuotas nustatant neuroninių ląstelių gyvybingumą tripano mėlio testu. Šis klasikinis ląstelių membranų integralumo metodas paremtas membranų gebėjimu nepraleisti tripano mėlio dažų į ląstelės vidų. Tripano mėlio tirpalas sumaišomas su tokiu pat ląstelių suspensijos tūriu ir tokiu mišiniu užpildoma hemocitometro kamera, drėgno oro pagalba (papučiant į stiklinę kamerą) padengta dengiamuoju stikleliu. Šio metodo pagalba, pagal ląstelių spalvą, yra nustatomas ląstelių skaičius. Esant gyvybingoms ląstelėms, pro jų membranas tripano mėlis nepatenka į ląstelių vidų, todėl ląstelės lieka bespalvės/skaidrios, tuo tarpu negyvybingomis ląstelėmis laikomos tos, kurių membranos būna pažeistos, o branduoliai nusidažo mėlyna (tripano mėlio) spalva. Nuotrukoje užfiksuotas “kūrinys” reikšmingas tuo, jog būtent atspindi ir perteikia galimą mokslo ir meninės apraiškos sintezę pačiose netikėčiausiose situacijose ir momentuose kasdienėje mokslinėje aplinkoje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Skiriant pirminę mišrią neuronų–glijos ląstelių kultūrą yra atliekami keli laboratoriniai etapai: skyrimas, ląstelių gyvybingumo/tankio hemocitometro pagalba nustatymas, ląstelių užsejimas, inkubavimas bei žinoma – eksperimentinė dalis. Išskyrus neuronines ląsteles, buvo įvertinamas jų gyvybingumas klasikiniu ląstelių membranos integralumą įvertinančio metodo – tripano mėlio testo – pagalba. Esant gyvybingoms ląstelėms, pro jų membranas tripano mėlis nepatenka į ląstelių vidų, todėl ląstelės lieka bespalvės/skaidrios, tuo tarpu negyvybingomis ląstelėmis laikomos tos, kurių membranos būna pažeistos, o branduoliai nusidažo mėlyna (tripano mėlio) spalva. Vertinant ląstelių gyvybingumą mikroskopiniame laukelyje buvo pastebėta gana didelė ir aiškiai matoma mėlynos spalvos kristalinė struktūra, susidariusi iš oro garų ir tripano melio dažo lašelių. Vaizdas buvo užfiksuotas mikroskopo OLYMPUS IX71S1F-3 su integruota fotokamera, pagalba, naudojantis vaizdų analizės programą Image-Pro Express 6.3.  

Miesto vaivorykštė

Justinas Galinis

Vaizduojama vaivorykštė, susidaranti mažuose dažų rutuliukuose. Kaip kad lyjant saulės šviesa patenka į lietaus lašelius, atsispindi nuo jų vidinių sienelių ir grįžta atgal pas stebėtoją sukurdama kerinčią vaivorykštę, kuri susidaro dėl unikalių šviesos banginių savybių, lygiai taip pat ir dažo rutuliukai sukuria vaivorykštę saulėtą, giedrą dieną.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Domuosi atmosferos optika, todėl nepraleidžiu progos ieškoti ir surasti įdomių natūralių šviesos reiškinių.

Spalvotas plastikas

Justinas Galinis

Nuotraukoje vaizduojama plastikinė plokštelė, kuri dėl vidinių mechaninių įtempimų nevienalytiškai atspindi baltą poliarizuotą šviesą. Spalvų žaismą lemia du reiškiniai - optinis aktyvumas ir atspindys Briusterio kampu. Optinis aktyvumas - tai plonų anizotropinių medžiagų, kuriose susidaro įvairūs mechaniniai įtempimai, gebėjimas pasukti einančio šviesos lauko poliarizaciją. Tam tikros poliarizacijos šviesa, krisdama Briusterio kampu į terpių ribą, visiškai neatsispindi. Jeigu kritimo kampas nėra griežtai lygus Briusterio kampui, tai dalis poliarizuotos šviesos atsispindi.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Nuotrauka sukurta pasižvalgius idėjų tinklapyje atoptics.co.uk.

Suaugę

Tomas Šalkus

Vaizduojamas CePO4-Li3PO4 kompozitinės keramikos paviršius. Aiškių briaunuotų formų cerio fosfato kristalitai yra sujungti ličio fosfato amorfinės fazės „kakleliais“. Vėliau buvo parodyta, kad ši kompozitinė keramika yra ličio jonų kietasis elektrolitas.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Bandinių paviršiai buvo stebimi skenuojančiu elektroniniu mikroskopu siekiant suprasti keramikų kristalitų formavimąsi ir įvairių priedų įtaką keramikų sukepinimo procesui. Portretai vėliau įlieti dėl smagumo.

Bazinės emocijos pagal P. Ekman (1970)

Dokt. Eglė Vaičiukynaitė, Prof. Rimantas Gatautis

Moksliniame darbe „Emocijų raiška vartotojo elgsenoje virtualioje aplinkoje: svetainės kontekstas“ emocinis poveikis buvo vertinamas P. Ekman (1970) bazinių emocijų (džiaugsmas, nuostaba, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, liūdesys) rinkiniu. Šios šešios emocijos yra universalios ir individams sukelia universalią beveik visoms kultūroms būdingą veido išraišką. Daugelis mokslinių tyrimų atliekama remiantis šiomis bazinėmis emocijomis (LeDoux, 2012). Empiriniai tyrimai patvirtina, kad emocijų matavimas iš veido išraiškų yra patikimesnis, nei subjektyvus emocijų matavimo būdas.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vizualizacija buvo sukurta, siekiant kūrybiškai pristatyti mokslinį darbą „Emocijų raiška vartotojo elgsenoje virtualioje aplinkoje: svetainės kontekstas“ kasmetinėje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje-konkurse “KTU Technorama 2013”.  

Koncepcinis internetinės svetainės elementų poveikio vartotojo emocijoms ir elgsenai modelis

Dokt. Eglė Vaičiukynaitė, Prof. Rimantas Gatautis

Šis modelis buvo sukurtas moksliniam darbui „Emocijų raiška vartotojo elgsenoje virtualioje aplinkoje: svetainės kontekstas“. Išanalizavus mokslinėje literatūroje sutinkamus vartotojų elgsenos virtualioje aplinkoje (toliau - VA) modelius, pastebime, jog daugelis mokslininkų sudarydami vartotojų elgsenos VA modelius remiasi Mehrabian ir Russell (1974) S-O-R modelio pagrindu. Modelis paaiškina internetinės svetainės elementų daromą emocinį poveikį vartotojui ir jo įtaką vartotojo elgsenai VA (siekimas arba vengimas pirkti prekę). Emocinis poveikis matuojamas pagal P. Ekman (1970) išskirtas 6 bazines emocijas (džiaugsmas, nuostaba, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, liūdesys).

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vizualizacija buvo sukurta, siekiant kūrybiškai pristatyti mokslinį darbą „Emocijų raiška vartotojo elgsenoje virtualioje aplinkoje: svetainės kontekstas“ kasmetinėje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje-konkurse “KTU Technorama 2013”.  

Labirintas

Vytautas Kulvietis

Nuotraukoje matomos žiurkės placentos labirinto zonos vaizdas. Šioje placentos dalyje vyksta medžiagų pernaša tarp motinos ir embriono kraujo. Tyrimu buvo siekiama ištirti placentos audinių struktūrą po poveikio galimai toksiniais junginiais ir įvertinti šių medžiagų riziką nėštumo laikotarpiu.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Siekiant pritaikyti nanodaleles medicinoje, svarbu išsiaiškinti jų saugumą ir galimus pašalinius poveikius sveikatai. Tyrėme kvantinių taškų gebėjimą prasiskverbti per placentos barjerą, kaupimąsi embriono audiniuose ir galimą toksinį poveikį placentos bei embriono audiniams. Histologinis audinių ištyrimas yra vienas patikimiausių būdų siekiant įvertinti audinių pokyčius. Ši placenta sveika.

Judesys

Vytautas Kulvietis ir dr. Eiva Bernotienė

Nuotraukoje matomos žmogaus kamieninės ląstelės (žalios su mėlynais branduoliais) augančios ant dirbtinių polimerinių karkasų (balti). Tikimasi, kad paveikus tinkamais diferenciacijos veiksniais šios ląstelės virs chondrocitais (kremzlių ląstelėmis) ir ant šio karkaso suformuos dirbtinę kremzlę, kuri galės būti panaudojama pacientų gydymui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vazdas gautas siekiant ištirti kamieninių ląstelių gebėjimą augti ant dirbtinių polimerinių karkasų ir formuoti trimatį audinį.

Aukštaitijos ežerai

Vytautas Kulvietis, Ieva Niciūtė

Nuotraukoje matomas fluorescuojančių nanodalelių (kvantinių taškų) susikaupimas ekperimentinės pelės pilvo limfmazgiuose atlikus poodinę injekciją. Tikimasi, kad ateityje šios nanodalelės galės būti panaudotos limfinės sistemos vaizdinimui operacijų metu ir padės tiksliau pašalinti navikų pažeistus limfmazgius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas siekiant ištrti puslaidininkinių nanodalelių pasiskirstymo organizme dėsningumus ir ieškant būdų kaip selektyviai vizualizuoti limfinę sistemą. Tikimasi, kad ateityje šie tyrimai leis sukurti metodą, kuriuo operacijos metu bus galima vizualizuoti limfinę sistemą ir tiksliau atlikti navikų chirurginį šalinimą.

Eglutė

Marius Treideris

Kristalizuojantis sidabrui užaugusi struktūra. Dydis 20-25 mikrometrai.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Technologinio proceso metu užaugusi struktūra ant naudojamo padėklo aštrios briaunos

Šviesos gėlė

Julijanas Želudevičius

Vaizduojamas padidintas sulydytų kvarcinio stiklo šviesolaidžių pynės skerspjūvis (išorinis diametras 250 µm). Iš pateiktos nuotraukos yra nustatoma, ar gaunama norima pynės geometrija, ar atskiri šviesolaidžiai nėra per daug deformuoti, ar neatsiranda defektai, ir pagal tai yra koreguojami pynės sudarymo parametrai (kaitinimo temperatūra, įtempimai). Toliau šviesolaidžių pynė yra „prilydoma“ prie kito šviesolaidžio ir tokiu būdu yra gaunamas visiškai šviesolaidinis elementas, kuris leidžia lazerinę spinduliuotę iš kelių atskirų šviesolaidinių šakų (šiuo atveju jų yra septynios) suvesti į vieną šviesolaidį. Tai yra reikalinga norint apjungti spinduliuotę iš kelių šaltinių ir pasiekti didesnės vidutinės galios spinduliuotę viename šviesolaidyje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Ši vizualizacija atsirado tikrinant bandymų metu sudarytą šviesolaidžių pynę. Norint išgauti įdomesnį vaizdą, į skirtingas šviesolaidines šakas buvo nukreipiama skirtingo intensyvumo šviesa. Tokiu būdu buvo gauti skirtingo šviesumo ovalai (atitinkantys atskiras šviesolaidines šakas).

Žarnyno lazdelių saviorganizacija

Remigijus Šimkus

Vaizduojama švytinčių E. coli saviorganizacija tirpale. Išanalizavę šiuos ir kitus vaizdinimo duomenis, sukūrėme naujus bakterijų saviorganizacijos modelius (Soft Matter, 2013, 9, 4489-4500).

Vizualizacijų atsiradimo istorija

Vaizdai gauti vykdant planinius tyrimus VU BChI.

Tiriantysis

Ingrida Romaškaitė

Mokslas ir menas – esu iš pastarojo polio – meno, todėl mokslą matau iš tos pusės, kuomet gautame vaizde randama simbolių, įžvelgiami ženklai, nešantys žmogui žmogišką žinią, priminimą ar prisiminimą. Helix Nebula – Dievo akis Vienas artimiausių Žemei planetiškųjų ūkų, kurį galima surasti Vandenio žvaigždyne. Ūkas primena didžiulę akį, todėl dažnai vadinamas Dievo akimi. Akį tapiau ant stiklinės lėkštelės, po to nuskenavau. Visa tai tarsi tyrimas. Tiriamasis - Dievo akis (kuri yra sukurta pačio kūrėjo (akis – sielos veidrodis)) - lėkštelėje (moksliniam inde), nuskenuojama tyrimams, naujo kažko sukūrimui iš to, kas jau buvo sukurta. Jeigu ji kūrėjo sukurta, jis tiria ir pačius tiriančiuosius kaip ir tyrėjai tiriamąjį tik, kad tiriantieji susipažįsta su tiriamuoju, o tiriamasis juos pažįsta, bet žiūri, kaip jie tiria. Taip pat kaip ir draugas, suvedęs kitus du savo draugus susipažinti, stebi, kaip jie pažindinasi. A. Einšteinas teigė, kad mokslas be tikėjimo yra luošas, o religija be mokslo – akla.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Palankiomis aplinkybėmis. Tikslas buvo sujungti mokslą ir meną su moksline atspirtimi ir meninėmis mintimis.

Plika akimi nematoma mirtis

Andrius Stonkus

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas

Senstant fotoelektriniams moduliams, palaipsniui atsiranda defektai, kurie mažina fotoelektrinio modulio efektyvumą arba jį visiškai sugadina. Šie defektai yra mikro įtrūkimai, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi. Tačiau kas atsitinka, numetus fotoelektrinį modulį kad ir iš nedidelio aukščio? Fiziškai modulis atrodo sveikas, tačiau pažvelgus į vidų, viskas kur kas blogiau.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Šį modulį pristatė saulės jėgainę stačiusi bendrovė. Rengiant jėgainę ant pastato stogo, vienas fotoelektrinis modulis nukrito iš ~ 2m aukščio. Nors išorinių defektų ir nepastebėta, nutarta patikrinti laboratorijoje. Paaiškėjo, kad fotoelektrinis modulis visiškai nebetinkamas naudoti.

Kiniškas „NEkokybės“ šedevras

Andrius Stonkus

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas

Senstant fotoelektriniams moduliams, atsiranda defektai, kurie mažina fotoelektrinio modulio efektyvumą arba jį visiškai sugadina. Šie defektai yra mikro įtrūkimai, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Keletą metų Protech Lab. patalpose stovėjo naujas kiniškas fotoelektrinis modulis, skirtas patalpų dekoravimui. Jis turėjo puikiai funkcionuoti, tačiau patikrinus, paaiškėjo, kad šis modulis nėra tinkamas naudojimui. Todėl modulis tapo puikiu gamybinio broko pavyzdžiu.  

Krepšinio sirgalius

Virginijus Bukauskas

Vaizduojamas AlGaAs kristalo paviršiaus fragmentas, kuriame matomi 3 maždaug 3,1 Ǻ (1 Ǻ = 10-10 m) aukščio atominių plokštumų laiptukai. Ant tokio AlGaAs kristalo molekulinių pluoštelių epitaksijos būdu auginami GaAs, GaBiAs sluoksniai puslaidininkiniams infraraudonosios spinduliuotės šaltiniams (šviestukams, lazeriams) ir jutikliams. AlGaAs padėklo paviršiaus kokybė nulemia būsimų prietaisų savybes.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

AlGaAs padėklo paviršius buvo skenuotas siekiant nustatyti nekokybiškų epitaksinių sluoksnių susiformavimo priežastį.

Šokis

Zigmantas Žitkus

Nuotraukoje užfiksuota ląstelė, į kurią yra įvestas baltymo Rab5 genas, sulietas su žaliu fluorescuojančiu baltymu. Rab5 yra baltymas, kuris dalyvauja į ląstelę endocitozės būdu paimtų medžiagų rūšiavime ir transporte. Kai prie ląstelės paviršiuje esančių baltymų molekulių prisijungia kažkokia medžiaga, membrana įlinksta, apgaubia prisijungusią molekulę ir galiausiai susidaro pūslelė, kurios viduje yra iš išorės paimta medžiaga. Toliau pūslelė keliauja į ląstelės organeles, kur iš išorės paimtos medžiagos yra rūšiuojamos ir nukreipiamos į kitas ląstelės vietas pagal jų paskirtį. Visuose šiuose procesuose Rab5 vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų. Todėl, norint tirti endocitozinių pūslelių kelionę, labai patogu yra „pažymėti“ patį baltymą Rab5. Suliejus Rab5 geną su žalio fluorescuojančio baltymo genu, gautas chimerinis baltymas, kuris tuo pačiu atlieka savo funkcijas ir fluorescuoja, tad gali būti stebimas fluorescenciniu konfokaliniu mikroskopu. Konfokalinis mikroskopas leidžia stebėti ir užfiksuoti ląstelės vaizdą tik iš tam tikros plokštumos. Taškai esantys aukščiau arba žemiau šios plokštumos, į vaizdą nepatenka. Tokiu būdu galima skenuoti kiekvieną plokštumą atskirai ir paskui visas jas sujungti į vieną 3D struktūrą. Raudonai fluorescuoja kvantiniai taškai. Tai yra fluorescuojantys nanokristalai, kurių paviršius gali būti modifikuojamas įvairiomis biologinį aktyvumą turinčiomis molekulėmis, ir dėl to jie gali būti panaudojami moksliniuose tyrimuose bei medicinoje. Mėlynai yra nudažyta ląstelės DNR.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas tiriant kvantinių taškų patekimo į ląsteles mechanizmą.

Saulėlydis

Zigmantas Žitkus

Nuotraukoje užfiksuotas ląstelių „šešėlis“, kvantinių taškų fone. Raudonai fluorescuoja kvantiniai taškai. Tai yra fluorescuojantys nanokristalai, kurių paviršius gali būti modifikuojamas įvairiomis biologinį aktyvumą turinčiomis molekulėmis, ir dėl to jie gali būti panaudojami moksliniuose tyrimuose bei medicinoje. Nuotrauka padaryta konfokaliniu fluorescuojančiu mikroskopu. Konfokalinis mikroskopas leidžia stebėti ir užfiksuoti ląstelės vaizdą tik iš tam tikros plokštumos. Objektai, esantys aukščiau arba žemiau šios plokštumos, į vaizdą nepatenka. Tokiu būdu galima skenuoti kiekvieną plokštumą atskirai ir paskui visas jas sujungti į vieną 3D struktūrą. Šiame paveiksle ant stiklo prikibusios ląstelės yra nuskenuotos plokšumą pasirinkus prie pat stiklo paviršiaus. Kvantiniai taškai iš terpės yra nusėdę ir prilipę prie stiklo, o toje vietoje, kur yra ląstelės, jų nėra. Todėl matomas tamsus „šešėlis“.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas tiriant kvantinių taškų patekimo į ląsteles mechanizmą.

Ritualas

Zigmantas Žitkus

Paveiksle matomos raumenų ląstelių pirmtakai – mioblastai (raumenų kamieninės ląstelės). Gyvūnų raumeniniame audinyje šios ląstelės gyvena ir dauginasi kaip normalios ląstelės, kol gauna signalą formuoti raumeninę skaidulą. Tada jos jungiasi viena su kita ir galiausiai sudaro vieną didelę ląstelę, vadinamą miofibrile. Šiame eksperimente jos buvo auginamos ant plokščio pagrindo, todėl miofibrilės suformuoti negali, bet jungdamosis viena su kita sudaro didelius daugiabranduolinius (mėlyna spalva) darinius. Kodėl šiuo atveju branduoliai išsidėstė ratu ir kokius ritualus jie atlieka šioje megaląstelėje – neaišku. Raudona spalva nudažytas baltymas tubulinas, kurio gijomis ląstelėje yra transportuojami įvairūs baltymai ir kitos medžiagos, supakuotos į membranines pūsleles. Baltymai Rab užtikrina, kad minėtos pūslelės nueitų tiksliai ten, kur reikia. Vienas iš tokių baltymų (Rab4) šiame paveiksle buvo nudažytas žaliai.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas buvo gautas tiriant baltymų viduląstelinį transportą mioblastuose.

Gyvybės akmuo

Zigmantas Žitkus

Paveiksle matomas ląstelės branduolys, kuriame vaizdo fiksavimo metu vyksta DNR replikacija – sintetinama nauja genomo kopija. Mėlyna spalva nudažyta visa branduolio DNR, o žalia – ta, kuri šio ciklo metu buvo susintetinta naujai. Tai buvo padaryta, duodant ląstelėms vieną iš DNR komponentų (timidino analogą – Etinyl-deoksi-uridiną (EdU)), kurį po to galima pažymėti žaliai fluorescuojančia chemine molekule. Tos ląstelės, kurios pradeda sintetinti naują DNR, ima iš aplinkos ir į ją įjungia EdU. Vėliau šis procesas yra stabdomas ląsteles užfiksuojant. Ant jų užpilamas fluorescuojantis dažas, kuris gali prisijungti tik prie DNR, turinčios savyje EdU. Taip galima išskirti tik tas ląsteles, kurios tuo metu vykdė genomo replikaciją, o visos kitos lieka nematomos. Raudona spalva žymi baltymą, vadinamą akronimu – PCNA. Jis tiesiogiai dalyvauja replikacijos procese, padėdamas baltyminei sintezės mašinai efektyviau prisijungti ir judėti DNR grandine.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas tiriant ląstelių DNR sintezės proceso valdymą ir dinamiką.

Amuletas

Zigmantas Žitkus

Paveiksle matomos pelės ląstelės, kurios yra transfekuotos baltymo kaveolino genu, sulietu su žaliu fluorescuojančiu baltymu. Kaveolinas yra baltymas, kuris yra lokalizuotas ląstelės membranoje ir dalyvauja paimant į ląstelės vidų įvairias medžiagas. Suliejant įvairių baltymų genus su fluorescuojančių baltymų genais, gaunami funkcionalūs chimeriniai baltymai, kurie atlieka savo funkcijas ir gali būti stebimi mikroskopu. Raudonai fluorescuoja kvantiniai taškai. Tai yra fluorescuojantys nanokristalai, kurių paviršius gali būti modifikuojamas įvairiomis biologinį aktyvumą turinčiomis molekulėmis. Dėl to šie nanokristalai gali būti panaudojami moksliniuose tyrimuose bei medicinoje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas išgautas tiriant kvantinių taškų patekimo į ląsteles mechanizmą. Buvo parodyta, kad kvantiniai taškai patenka į ląsteles būtent nuo baltymo kaveolino priklausomu keliu (jų yra ir kitų).

Vulkanų išsiveržimas

Tadas Bartulevičius, Rosvaldas Šuminas

Nuotraukoje vaizduojami stikle išgręžti grioveliai bei spalviniai centrai, susikūrę kaip šalutinis efektas. Tyrimo metu buvo bandoma išgręžti kuo geresnės kokybės griovelius, nesuskaldant/nepažeidžiant aplink griovelį esančio stiklo.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vizualizacija gauta atlikus skaidrių medžiagų gręžimo tyrimą ultratrumpaisiais lazerinės spinduliuotės impulsais.

Pirmasis lietuviškas InGaN šviestukas

Skirmantas Lapinskas

Skenuojančio elektronų mikroskopo antrinių elektronų (SEM SE) signalo bei elektronų pluoštelių indukuotos srovės (EBIC) signalo vaizdai. EBIC vaizde matomi kristalinių sluoksnių defektai. Vaizdas buvo gautas pirmojo Lietuvoje užauginto InGaN švietuko tyrimo metu, naudojant elektronų pluoštelio indukuotą srovę. Šviestuko autorius Tomas Grinys.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Magistrinio darbo tyrimo objektas.  

Išėsdintas GaN dislokacijų tankio nustatymui

Skirmantas Lapinskas

Aplink dislokacijas GaN kristale matomos išėsdintos duobutės. Dislokacijų (kristalo defektų) tankis parodo kristalo kokybę bei lemia jo elektrines ir optines savybes.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Bakalauro darbo tyrimo objektas.

Kristalinis silicio saulės elementas (III)

Skirmantas Lapinskas

Nuotraukoje matomas kristalinio silicio saulės elementas su suformuotais sidabro kontaktais. Buvo tiriama kontaktų kokybė bei silicio nitrido sluoksnio šalinimo lazeriu galimybės.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Darbo metu buvo siekta susipažinti su skenuojančia elektronų mikroskopija, panaudojant kristalinio silicinio saulės elementą kaip tiriamąją medžiagą.

Kristalinis silicio saulės elementas (II)

Skirmantas Lapinskas

Nuotraukoje matomas kristalinio silicio saulės elementas su suformuotais sidabro kontaktais. Buvo tiriama kontaktų kokybė bei silicio nitrido sluoksnio šalinimo lazeriu galimybės.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Darbo metu buvo siekta susipažinti su skenuojančia elektronų mikroskopija, panaudojant kristalinio silicinio saulės elementą kaip tiriamąją medžiagą.

Kristalinis silicio saulės elementas (I)

Skirmantas Lapinskas

Nuotraukoje matomas kristalinio silicio saulės elementas su suformuotais sidabro kontaktais. Buvo tiriama kontaktų kokybė bei silicio nitrido sluoksnio šalinimo lazeriu galimybės.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Darbo metu buvo siekta susipažinti su skenuojančia elektronų mikroskopija, panaudojant kristalinio silicinio saulės elementą kaip tiriamąją medžiagą.

Popierius

Gediminas Dauderis, Deividas Sabonis

Paveikslėlyje vaizduojamas popierius, kuriame lazerinės nanopozicionavimo sistemos pagalba, naudojant femtosekundinius impulsus, yra padaryti rėžiai pastoviu žingsniu (pavaizduoti trys rėžiai). Tai reikšminga, nes retai kas nors susimąsto, kokie įspūdingi vaizdai slepiasi netgi tokiame kasdieniame dalyke kaip popierius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vizualizacija gauta lazerinės nanopozicionavimo sistemos derinimo metu.

Baltijos kvadratas (prisimenant Baltijos kelią)

Darius Dementavičius, Gediminas Dauderis, Deividas Sabonis

Lazerinės nanopozicionavimo sistemos pagalba, naudojant femtosekundinius impulsus, padarytos žymės ant silicio paviršiaus. Vaizdas padėjo įvertinti optoporacijai skirtos lazerinės nanopozicionavimo sistemos parametrus.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas derinant lazerinę nanopozicionavimo sistemą.

Taškai

Jonas Kubilius

Kaip išmokyti kompiuterį matyti? Čia vaizduojamas beveik sėkmingas algoritmo rezultatas, bandant sugrupuoti taškus duotame paveikslėlyje. Netikėtai gautas organiškas ir gyvas rezultatas.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas išgautas testuojant vieną ankstyvųjų grupavimo modelio gmin versijų. Regos algoritmams testuoti naudojami labai paprasti paveikslėliai iš taškų. Kai kurie taškai yra arčiau vieni kitų, tad modelio užduotis yra juos tinkamai sugrupuoti.

Plieno voratinkliai

Jonas Kubilius

Kaip išmokyti kompiuterį matyti? Čia vaizduojamas beveik sėkmingas algoritmo rezultatas, bandant aptikti objektus duotame paveikslėlyje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas išgautas testuojant vieną ankstyvųjų grupavimo modelio gmin versijų. Regos algoritmams testuoti naudojami labai paprasti paveikslėliai iš brūkšnelių. Kai kurie brūkšneliai suformuoja objektą, kiti yra tik triukšmas. Šiuo atveju, objektas yra netaisyklinga forma, kurios skeletą (matomą kaip ryškesnės linijos deimanto formos objekte) algoritmas bando apskaičiuoti.

Mūsų pasaulis

Jonas Kubilius

Kaip išmokyti kompiuterį matyti? Čia vaizduojami du regos algoritmo rezultatai, bandant sugrupuoti formos kraštus į visumą. Kairiajame paveikslėlyje grupavimas subalansuotas, antrajame – ne.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas išgautas testuojant vieną ankstyvųjų grupavimo modelio gmin versijų. Regos algoritmams testuoti naudojamos bereikšmės formos. Šiuo atveju, algoritmo tikslas yra aptikti, kur yra figūra, o kur – fonas. Algoritmas abiem atvejais veikia prastai, daugelyje vietų klaidingai nurodydamas, kad figūra nėra centre (žr. į išorę nukreiptas rodykles).

Metalo laidai

Jonas Kubilius

Kaip išmokyti kompiuterį matyti? Čia vaizduojamas beveik sėkmingas algoritmo rezultatas, bandant aptikti objektus duotame paveikslėlyje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas išgautas testuojant vieną ankstyvųjų grupavimo modelio gmin versijų. Regos algoritmams testuoti naudojami labai paprasti paveikslėliai iš brūkšnelių. Kai kurie brūkšneliai suformuoja objektą, kiti yra tik triukšmas. Šiuo atveju, objektas yra netaisyklinga forma paveikslėlio centre, kurią modelis teisingai aptinka, tačiau nesugeba visiškai atskirti nuo triukšmų fone.

Megztinis

Jonas Kubilius

Kaip išmokyti kompiuterį matyti? Čia vaizduojamas nesėkmingas, tačiau netikėtai sudėtingas, daugiasluoksnis algoritmo rezultatas, bandant aptikti objektus duotame paveikslėlyje.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas testuojant vieną ankstyvųjų grupavimo modelio gmin versijų. Regos algoritmams testuoti naudojami labai paprasti paveikslėliai iš brūkšnelių. Kai kurie brūkšneliai suformuoja objektą, kiti yra tik triukšmas. Šiuo atveju, objektas yra tam tikra netaisyklinga forma, tačiau modelis jos nesugebėjo aptikti ir vietoje to iš triukšmų nuvijo gijas.

Karboninė anhidrazė su prisijungusiu slopikliu

Visvaldas Kairys

Paveiksle yra simboliais pavaizduota slopiklio molekulė, prisijungusi prie baltymo, vadinamo karbonine anhidraze. Maža slopiklio molekulė yra vaizduojama pilka spalva, o baltymas yra vaivorykštės spalvų. Karboninės anhidrazės variantai yra perspektyvūs taikiniai, ieškant vaistų nuo įvairių ligų, tokių kaip glaukoma, diabetas ir vėžys. Daug dalykų, susijusių su gyvybę palaikančiomis molekulėm, kaip, pavyzdžiui, efektyvių vaistų nuo kai kurių ligų radimas, mums vis dar yra paslaptis.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdo idėja kilo, nagrinėjant slopiklio, kuris buvo sukurtas VU Biotechnologijos institute, sąveikas aktyviajame centre. Taip pat norėta parodyti paties baltymo bei prisijungusios molekulės dinamikos sudėtingumo idėją.

Ugnies kristalas

Gabrielė Navickaitė

Nuotraukoje – grafenas ant boro nitrido. Nauja tyrimų kryptis – dviejų dimensijų medžiagos.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Bandinys buvo užterštas indžio alavo oksidu, du bandinius patalpinus į aukštos temperatūros krosnį.

Grafeno snaigė (II)

Mathieu Massicotte

Nuotraukoje matomas ant vario auginamas grafenas. Spalvų skirtumas gaunamas dėl ore oksidavusio vario. Grafenas apsaugo po juo esantį varį.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Išsaugoti nuotraukas yra standartinė procedūra, ieškant tinkamų grafeno auginimo proceso parametrų. Keičiant temperatūrą, slėgį ir naudojamų dujų kiekį, gaunami skirtingai rezultatai.

Grafeno snaigė (I)

Mathieu Massicotte

Nuotraukoje matomas ant vario auginamas grafenas. Spalvų skirtumas gaunamas dėl ore oksidavusio vario. Grafenas apsaugo po juo esantį varį.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Išsaugoti nuotraukas yra standartinė procedūra, ieškant tinkamų grafeno auginimo proceso parametrų. Keičiant temperatūrą, slėgį ir naudojamų dujų kiekį, gaunami skirtingai rezultatai.

Labirintas

Mathieu Massicotte

Nuotraukoje matomas ant plonos polimero plėvelės (PMMA) užgarintas nikelio oksido sluoksnis. Vaizdas įdomus dėl susidariusios organizuotos struktūros.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Norint pagamint saulės elementą iš grafeno, kontaktai buvo gaminami iš nikelio oksido, pasitelkiant elektronų pluošto litografijos metodą. Pavaizduota struktūra susidarė litografijos nepaveiktoje polimero dalyje.

Rūko banga

Ernestas Petrauskas

Vaizduojamas rūko bangos susidarymas. Galime matyti, kaip, maišantis oro masėms, vandens lašų sankaupa įgauna bangos formą.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Nuotrauka padaryta fotografuojant peizažą.

Šviesos keliu

Ernestas Petrauskas

Vaizduojamas LED lempučių, pritvirtintų prie dviračio ratlankių, sukuriamas šviesos srautas.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Nuotrauka padaryta eksperimentuojant.

Vėjo Malūnai

Ernestas Petrauskas

Nuotraukoje vaizduojamos vėjo jėgainės. Reikšminga dėl to, kad vėjo energija paverčiama į elektros energiją.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Nuotrauka padaryta eksperimentuojant.

Sausra

LIDARIS Ltd.

Nuotraukoje vaizduojamas optinis medžiagų pažeidimas, atsiradęs jas veikiant intensyvia lazerio spinduliuote. Visų lazerinių technologijų pagrindas yra kokybiški optiniai elementai: veidrodėliai, lęšiai, gardelės, kristalai ir t.t. Lazerio spinduliuotė gali būti įvairiai valdoma optiniais elementais: nukreipiama, fokusuojama, stiprinama ir t.t. Tačiau, jeigu lazerinė spinduliuotė yra intensyvi arba optinis elementas nėra kokybiškas, gali nutikti priešingai - ne optinis elementas paveiks lazerinę spinduliuotę, o ji pažeis optinį elementą: sukels medžiagos lydymąsi, garavimą ar skilimą optinio elemento paviršiuje ir/arba tūryje. Šitaip paveiktas optinis elementas praranda savo funkcines savybes ir yra nebetinkamas naudoti. Tokiu atveju sakoma, kad įvyko optinis medžiagos pažeidimas. Kuo sudėtingesnė lazerinė sistema, tuo daugiau optinių elementų ją sudaro. Jei veikiant lazerinei sistemai nors vienas jos elementas netikėtai sugestų, grėsmė iškiltų visai sistemai, o gal būt ir su ja dirbančiam žmogui. Siekiant užtikrinti saugias ir efektyvias galingų lazerinių sistemų darbo sąlygas, atliekami optinio atsparumo tyrimai. Pagal optinio pažeidimo morfologiją dažnai galima spręsti apie lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos ypatumus bei identifikuoti defektus, susidariusius optinio elemento gamybos metu. Todėl optinio atsparumo tyrimai yra itin reikšmingi lazerinių technologijų vystymuisi ir tobulėjimui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Optinių medžiagų pažeidimų nuotraukos yra būtina optinio atsparumo matavimų dalis. Po matavimų tiriamų bandinių paviršius yra inspektuojamas optiniu mikroskopu. Analizės tikslas yra išgauti kiek galima daugiau informacijos apie sąveiką su medžiaga bei defektus, ribojančius optinių elementų kokybę. Tačiau dažnai stebimi vaizdai nustebina tyrėjus ne tiek savo moksline, bet menine verte.

Išsitaškiusi bala

LIDARIS Ltd.

Nuotraukoje vaizduojamas optinis medžiagų pažeidimas, atsiradęs jas veikiant intensyvia lazerio spinduliuote. Visų lazerinių technologijų pagrindas yra kokybiški optiniai elementai: veidrodėliai, lęšiai, gardelės, kristalai ir t.t. Lazerio spinduliuotė gali būti įvairiai valdoma optiniais elementais: nukreipiama, fokusuojama, stiprinama ir t.t. Tačiau, jeigu lazerinė spinduliuotė yra intensyvi arba optinis elementas nėra kokybiškas, gali nutikti priešingai - ne optinis elementas paveiks lazerinę spinduliuotę, o ji pažeis optinį elementą: sukels medžiagos lydymąsi, garavimą ar skilimą optinio elemento paviršiuje ir/arba tūryje. Šitaip paveiktas optinis elementas praranda savo funkcines savybes ir yra nebetinkamas naudoti. Tokiu atveju sakoma, kad įvyko optinis medžiagos pažeidimas. Kuo sudėtingesnė lazerinė sistema, tuo daugiau optinių elementų ją sudaro. Jei veikiant lazerinei sistemai nors vienas jos elementas netikėtai sugestų, grėsmė iškiltų visai sistemai, o gal būt ir su ja dirbančiam žmogui. Siekiant užtikrinti saugias ir efektyvias galingų lazerinių sistemų darbo sąlygas, atliekami optinio atsparumo tyrimai. Pagal optinio pažeidimo morfologiją dažnai galima spręsti apie lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos ypatumus bei identifikuoti defektus, susidariusius optinio elemento gamybos metu. Todėl optinio atsparumo tyrimai yra itin reikšmingi lazerinių technologijų vystymuisi ir tobulėjimui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Optinių medžiagų pažeidimų nuotraukos yra būtina optinio atsparumo matavimų dalis. Po matavimų tiriamų bandinių paviršius yra inspektuojamas optiniu mikroskopu. Analizės tikslas yra išgauti kiek galima daugiau informacijos apie sąveiką su medžiaga bei defektus, ribojančius optinių elementų kokybę. Tačiau dažnai stebimi vaizdai nustebina tyrėjus ne tiek savo moksline, bet menine verte.

Saulėgrąža

LIDARIS Ltd.

Nuotraukoje vaizduojamas optinis medžiagų pažeidimas, atsiradęs jas veikiant intensyvia lazerio spinduliuote. Visų lazerinių technologijų pagrindas yra kokybiški optiniai elementai: veidrodėliai, lęšiai, gardelės, kristalai ir t.t. Lazerio spinduliuotė gali būti įvairiai valdoma optiniais elementais: nukreipiama, fokusuojama, stiprinama ir t.t. Tačiau, jeigu lazerinė spinduliuotė yra intensyvi arba optinis elementas nėra kokybiškas, gali nutikti priešingai - ne optinis elementas paveiks lazerinę spinduliuotę, o ji pažeis optinį elementą: sukels medžiagos lydymąsi, garavimą ar skilimą optinio elemento paviršiuje ir/arba tūryje. Šitaip paveiktas optinis elementas praranda savo funkcines savybes ir yra nebetinkamas naudoti. Tokiu atveju sakoma, kad įvyko optinis medžiagos pažeidimas. Kuo sudėtingesnė lazerinė sistema, tuo daugiau optinių elementų ją sudaro. Jei veikiant lazerinei sistemai nors vienas jos elementas netikėtai sugestų, grėsmė iškiltų visai sistemai, o gal būt ir su ja dirbančiam žmogui. Siekiant užtikrinti saugias ir efektyvias galingų lazerinių sistemų darbo sąlygas, atliekami optinio atsparumo tyrimai. Pagal optinio pažeidimo morfologiją dažnai galima spręsti apie lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos ypatumus bei identifikuoti defektus, susidariusius optinio elemento gamybos metu. Todėl optinio atsparumo tyrimai yra itin reikšmingi lazerinių technologijų vystymuisi ir tobulėjimui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Optinių medžiagų pažeidimų nuotraukos yra būtina optinio atsparumo matavimų dalis. Po matavimų tiriamų bandinių paviršius yra inspektuojamas optiniu mikroskopu. Analizės tikslas yra išgauti kiek galima daugiau informacijos apie sąveiką su medžiaga bei defektus, ribojančius optinių elementų kokybę. Tačiau dažnai stebimi vaizdai nustebina tyrėjus ne tiek savo moksline, bet menine verte.

Pirmadienis

LIDARIS Ltd.

Nuotraukoje vaizduojamas optinis medžiagų pažeidimas, atsiradęs jas veikiant intensyvia lazerio spinduliuote. Visų lazerinių technologijų pagrindas yra kokybiški optiniai elementai: veidrodėliai, lęšiai, gardelės, kristalai ir t.t. Lazerio spinduliuotė gali būti įvairiai valdoma optiniais elementais: nukreipiama, fokusuojama, stiprinama ir t.t. Tačiau, jeigu lazerinė spinduliuotė yra intensyvi arba optinis elementas nėra kokybiškas, gali nutikti priešingai - ne optinis elementas paveiks lazerinę spinduliuotę, o ji pažeis optinį elementą: sukels medžiagos lydymąsi, garavimą ar skilimą optinio elemento paviršiuje ir/arba tūryje. Šitaip paveiktas optinis elementas praranda savo funkcines savybes ir yra nebetinkamas naudoti. Tokiu atveju sakoma, kad įvyko optinis medžiagos pažeidimas. Kuo sudėtingesnė lazerinė sistema, tuo daugiau optinių elementų ją sudaro. Jei veikiant lazerinei sistemai nors vienas jos elementas netikėtai sugestų, grėsmė iškiltų visai sistemai, o gal būt ir su ja dirbančiam žmogui. Siekiant užtikrinti saugias ir efektyvias galingų lazerinių sistemų darbo sąlygas, atliekami optinio atsparumo tyrimai. Pagal optinio pažeidimo morfologiją dažnai galima spręsti apie lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos ypatumus bei identifikuoti defektus, susidariusius optinio elemento gamybos metu. Todėl optinio atsparumo tyrimai yra itin reikšmingi lazerinių technologijų vystymuisi ir tobulėjimui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Optinių medžiagų pažeidimų nuotraukos yra būtina optinio atsparumo matavimų dalis. Po matavimų tiriamų bandinių paviršius yra inspektuojamas optiniu mikroskopu. Analizės tikslas yra išgauti kiek galima daugiau informacijos apie sąveiką su medžiaga bei defektus, ribojančius optinių elementų kokybę. Tačiau dažnai stebimi vaizdai nustebina tyrėjus ne tiek savo moksline, bet menine verte.

Varlė

LIDARIS Ltd.

Nuotraukoje vaizduojamas optinis medžiagų pažeidimas, atsiradęs jas veikiant intensyvia lazerio spinduliuote. Visų lazerinių technologijų pagrindas yra kokybiški optiniai elementai: veidrodėliai, lęšiai, gardelės, kristalai ir t.t. Lazerio spinduliuotė gali būti įvairiai valdoma optiniais elementais: nukreipiama, fokusuojama, stiprinama ir t.t. Tačiau, jeigu lazerinė spinduliuotė yra intensyvi arba optinis elementas nėra kokybiškas, gali nutikti priešingai - ne optinis elementas paveiks lazerinę spinduliuotę, o ji pažeis optinį elementą: sukels medžiagos lydymąsi, garavimą ar skilimą optinio elemento paviršiuje ir/arba tūryje. Šitaip paveiktas optinis elementas praranda savo funkcines savybes ir yra nebetinkamas naudoti. Tokiu atveju sakoma, kad įvyko optinis medžiagos pažeidimas. Kuo sudėtingesnė lazerinė sistema, tuo daugiau optinių elementų ją sudaro. Jei veikiant lazerinei sistemai nors vienas jos elementas netikėtai sugestų, grėsmė iškiltų visai sistemai, o gal būt ir su ja dirbančiam žmogui. Siekiant užtikrinti saugias ir efektyvias galingų lazerinių sistemų darbo sąlygas, atliekami optinio atsparumo tyrimai. Pagal optinio pažeidimo morfologiją dažnai galima spręsti apie lazerinės spinduliuotės ir medžiagos sąveikos ypatumus bei identifikuoti defektus, susidariusius optinio elemento gamybos metu. Todėl optinio atsparumo tyrimai yra itin reikšmingi lazerinių technologijų vystymuisi ir tobulėjimui.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Optinių medžiagų pažeidimų nuotraukos yra būtina optinio atsparumo matavimų dalis. Po matavimų tiriamų bandinių paviršius yra inspektuojamas optiniu mikroskopu. Analizės tikslas yra išgauti kiek galima daugiau informacijos apie sąveiką su medžiaga bei defektus, ribojančius optinių elementų kokybę. Tačiau dažnai stebimi vaizdai nustebina tyrėjus ne tiek savo moksline, bet menine verte.  

Žmogeliukai

Kazimieras Badokas

Galio nitrido bandinys, kurio paviršiuje suformuotos sidabro nanosalelės diodų (LED) efektyvumui gerinti.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Tam, kad būtų gautos kokybiškos nuotraukos, bandinio paviršius iš kraštų buvo padengtas elektrai laidžia medžiaga. Bandant sufokusuoti vaizdą, laidininkas pradėjo trūkinėti (dėl elektronų srauto) ir suformavo gražią nuotrauką (siluetai susidarė atsitiktinai ir greičiausiai dėl nešvarumų).

Artoriaus kryžiaus, kaip kampų matavimo instrumento, proporcijų rekonstrukcija

Artūras Jazavita

Dėl Artoriaus kryžiaus literatūroje vyksta įvairūs ginčai, nes yra išlikęs tik žymiai vėlesnio laiko jo linijinis piešinys. Artoriaus kryžius yra siejamas su legendiniu karaliumi Artūru, todėl, jeigu tai tikras piešinys, jis turėjo būti kurtas remiantis to laiko integraliomis žiniomis. Žinant senovės civilizacijų naudotus įvairius proporcinius kanonus, šiam kryžiui aš taikau mano atrasto proporcinio tinklelio  idėjas. Turimos iliustracijos tyrimas parodė, kad Artoriaus kryžius buvo naudojamas kaip kampų matavimo ir skaičiavimo  instrumentas. Aiški kryžiaus forma proporciniame tinklelyje įgalina jį tiksliai kalibruoti kaip įrankį ir daryti įvairių dydžių. Kampai buvo atidedami sukant pagal apačioje esantį tašką. Šio kryžiaus universalumas ir ypatingas tikslumas matuojant ir apskaičiuojant kampus rodo  senovės mokslo žinių integralumą.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Proporcijų tinklelio idėjos vystymu užsiimu daugelį metų. Senovės civilizacijų meno tyrimai atskleidė įvairius proporcijų kanonus, kuriuos geriausiai apibūdina proporcinis tinklelis.

Vario žvaigždės anglies tamsoje

Renata Česūnienė,  Aušra Selskienė

Vaizduojamas vario(II) junginio susidarymas aktyvintos anglies porose. Anglių poros dydis yra nuo 2 nm iki 50 nm. Reikšminga tuo, kad ši nuotrauka leido išsiaiškinti priežastį, kodėl anglys pradėjo geriau sugerti vario(II) jonus, ir pamatyti vaizdą.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Daktaro disertacijos darbas – aktyvintųjų anglių sorbcinės gebos gerinimas. Modifikuodami anglį mes pastebėjome, kad aktyvintųjų anglių sorbcinė geba vario(II) jonams padidėja, bet nežinojome, kodėl. Padarę šią nuotrauką, o kartu ir analizę, mes supratome, kad modifikavimas tikrai efektyvus, o kartu mes pamatėme, kaip tose mažose anglies skylutėse tai atrodo.

Snaigių proporcijų tyrimas (IV)

Artūras Jazavita

Kiekviena snaigė yra skirtinga, bet formuojasi konkrečiuose dėsniuose, kuriuos galima atskleisti proporciniame tinklelyje. Šiuo atveju, snaigės susidarymo proporcijų dinamika išryškėja proporcinio tinklelio vektorių poliarizacijose. Tokiu būdu parodoma šešių poliarizacijų sąveika ir įtaka konkrečios snaigės formai. Toliau tiriant šių šešiapoliarių dėsnių raišką snaigėse ir ieškant analogiškų sąveikų, galima kurti šešiapoliarius elektromagnetinius įrenginius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Proporcijų tinklelio idėjos vystymu užsiimu daugelį metų. Proporcijas studijuoju gamtos formose ir meno kūriniuose.

Snaigių proporcijų tyrimas (III)

Artūras Jazavita

Kiekviena snaigė yra skirtinga, bet formuojasi konkrečiuose dėsniuose, kuriuos galima atskleisti proporciniame tinklelyje. Šiuo atveju, snaigės susidarymo proporcijų dinamika išryškėja proporcinio tinklelio vektorių poliarizacijose. Tokiu būdu parodoma šešių poliarizacijų sąveika ir įtaka konkrečios snaigės formai. Toliau tiriant šių šešiapoliarių dėsnių raišką snaigėse ir ieškant analogiškų sąveikų, galima kurti šešiapoliarius elektromagnetinius įrenginius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Proporcijų tinklelio idėjos vystymu užsiimu daugelį metų. Proporcijas studijuoju gamtos formose ir meno kūriniuose.

Snaigių proporcijų tyrimas (II)

Artūras Jazavita

Kiekviena snaigė yra skirtinga, bet formuojasi konkrečiuose dėsniuose, kuriuos galima atskleisti proporciniame tinklelyje. Šiuo atveju, snaigės susidarymo proporcijų dinamika išryškėja proporcinio tinklelio vektorių poliarizacijose. Tokiu būdu parodoma šešių poliarizacijų sąveika ir įtaka konkrečios snaigės formai. Toliau tiriant šių šešiapoliarių dėsnių raišką snaigėse ir ieškant analogiškų sąveikų, galima kurti šešiapoliarius elektromagnetinius įrenginius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Proporcijų tinklelio idėjos vystymu užsiimu daugelį metų. Proporcijas studijuoju gamtos formose ir meno kūriniuose.

Snaigių proporcijų tyrimas (I)

Artūras Jazavita

Kiekviena snaigė yra skirtinga, bet formuojasi konkrečiuose dėsniuose, kuriuos galima atskleisti proporciniame tinklelyje. Šiuo atveju, snaigės susidarymo proporcijų dinamika išryškėja proporcinio tinklelio vektorių poliarizacijose. Tokiu būdu parodoma šešių poliarizacijų sąveika ir įtaka konkrečios snaigės formai. Toliau tiriant šių šešiapoliarių dėsnių raišką snaigėse ir ieškant analogiškų sąveikų, galima kurti šešiapoliarius elektromagnetinius įrenginius.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Proporcijų tinklelio idėjos vystymu užsiimu daugelį metų. Proporcijas studijuoju gamtos formose ir meno kūriniuose.

Chromatografijos papuošalai

Miglė Tomkuvienė

Fermentinę DNR ir RNR modifikaciją tiriame aukšto slėgio skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu (HPLC-MS). Paprastai tariant, DNR nukleotidai išskirstomi pagal tipą ir nustatoma jų masė. Pagal tai identifikuojame modifikaciją. Taip tiriame nukleorūgštis modifikuojančius fermentus ir iš jų kuriame molekulinius įrankius, tinkamus įvairių ligų ir pan. tyrimams. Paveikslėlyje matyti, kaip nešu mėgintuvėlius su pavyzdžiais tyrimui, stilizuota tiriamos DNR seka, tikri tyrimo rezultatai – HPLC ir masių spektrometrijos chromatogramos, ir modifikuotos Citozino bazės struktūra.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Rankoje mėgintuvėlius nešioju dažnai, nes šiam tyrimui (aparatui) tinkami mėgintuvėliai netelpa į turimus standartinius stovelius. Vieną kartą tiesiog nusprendžiau nufotografuoti. Nuotrauką „papuošiau“ eksperimento schemomis ir rezultatais.  

Gyvybės mozaika

Gražvydas Lukinavičius ir Rūta Gerasimaitė

Raudonieji kraujo kūneliai. Kaip pamatyti nematoma? Galimybė nudažyti ląstelės komponentus yra labai svarbi tiriant jų struktūrą ir funkcijas. Nuotraukoje matomas naujai sukurtu fluorescuojančiu dažu nudažytas citoskeleto baltymas aktinas gyvose ląstelėse.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Nuotrauka padaryta kuriant naujus dažus atskirų ląstelės struktūrų vizualizacijai.

Heros Argenti (II)

Marina Čepenko

Nuotraukoje vaizduojamas sidabro pasiskirstymas kalcio hidroksiapatite. Ši medžiaga naudojama kaip kaulinio audinio užpildas. Titaninis implantas padengtas šia medžiaga yra lengviau priimamas organizme su mažesne atmetimo tikimybe. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jis reikalingas, kad padengimo metu nevyktų bakterijų adhezija į hidroksiapatito sluoksnį.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Visas tiriamasis darbas buvo skirtas bakalauro laipsniui įgyti.

Heros Argenti (I)

Marina Čepenko

Nuotraukoje vaizduojamas sidabro pasiskirstymas kalcio hidroksiapatite. Ši medžiaga naudojama kaip kaulinio audinio užpildas. Titaninis implantas padengtas šia medžiaga yra lengviau priimamas organizme su mažesne atmetimo tikimybe. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jis reikalingas, kad padengimo metu nevyktų bakterijų adhezija į hidroksiapatito sluoksnį.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Visas tiriamasis darbas buvo skirtas bakalauro laipsniui įgyti.

Daug mažų vaiduoklių

Gražvydas Lukinavičius ir Rūta Gerasimaitė

Žmogaus ląstelių formą palaiko citoskeletas, kurio vienas iš komponentų yra tubulino tinklas. Jį galima pamatyti nudažius specifiškai su tubulinu sąveikaujančiomis fluorescuojančiomis molekulėmis. Taip tyrinėjama tubulino tinklo struktūra.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas gautas tiriant naujo baltymo funkciją ir siekiant patvirtinti jo lokalizaciją tubulino tinkle. Turinčių šį baltymą ląstelių tubulino tinklas nusidažo rausvai.

S-waveplate poliarizacijos keitiklis

Titas Gertus

Nuotraukoje vaizduojamas poliarizacijos keitiklis, skirtas konvertuoti tiesinės poliarizaciojos šviesos (dažniausiai lazerio) spinduliuotę į radialinės ar azimutinės poliarizacijos spinduliuotę. Keitiklis pagamintas Lietuvoje (UAB „Altechna R&D“) naudojant femtosekundinį lazerį. Konvertuota šviesa naudojama itin aukštos skyros fluorescencinėje mikroskopijoje, optiniuose pincetuose, išilginės poliarizacijos generavimui ir t.t.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

RPC-1340-06-78 keitiklis skirtas 1340 nm bangos ilgio šviesos poliarizacijos konvertavimui. Nuotrauka daryta konverterio defektų paieškai.

Grybo gimimas

Jurga Motiejūnaitė, Gamtos tyrimų centras

Vaizduose užfiksuotas mažai žinomos grybų grupės (samanų parazitų) vienos iš rūšių vaisiakūnių vystymasis ant kerpsamanių lapelių – vystymosi stadijos ir mažai žinomos vaisiakūnių struktūros detalės.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas buvo išgautas tikslinio SYNTHESYS projekto, skirto kerpių ir samanų parazitų tyrimui metu.

Erdvės dalybos

Kliment Olechnovič

Į trimatę baltymo molekulinę struktūrą galima žiūrėti kaip į atomų sferų aibę. Tada kiekvienam atomui galima priskirti erdvės sritį, kurioje būtų visi taškai, artimesni to atomo sferai. Tokia sritis vadinama Voronojaus ląstele. Šis erdvės padalinimo būdas leidžia apibrėžti ir įvertinti svarbius baltymo struktūros atributus: tarpatominius kontaktus, vidines tuštumas bei vandeniui prieinamus paviršius. Paveiksle pavaizduotos žaliai fluorescuojančio baltymo struktūros atomų, nekontaktuojančių su vandeniu, Voronojaus ląstelės. Vidurinėje dalyje parodytos atomų sferos ir ląstelių briaunos. Viršuje ir apačioje pavaizduotos Voronojaus ląstelių sienelės, atitinkančios tarpatominius kontaktus.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Ši vizualizacija sukurta specialiai projektui „Art in Science“. Norėjau parodyti, kad baltymų struktūrų Voronojaus diagramos yra gražios.

FiDi Tesla Coil

Ramūnas Šniaukas, Vladislavas Čerkasovas, Monika Parafinytė

Nuotraukoje matomas tesla transformatoriaus (tesla coil) sugeneruotas elektros išlydis. Reikšminga tuo, kad šis prietaisas atspindi gamtos galią. Tokiu prietaisu galima pasiekti labai didelę įtampą – nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių milijonų voltų. Būtent tokios įtampos ir reikia tam, kad būtų išgautas nuotraukoje matomas išlydis.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Fizikos fakulteto studentai, FiDi šventės pasiruošimo metu patys, savo rankomis, sukonstravo Tesla Coil‘ą. Nuotraukoje ir yra įamžintas sunkaus darbo ir bemiegių naktų rezultatas. Tikslas – per FiDi atskleisti fizikos mokslo grožį ir studentų gabumus.

Žiedas (evoliucijos dirbtuvės, data nežinoma)

Česlovas Venclovas

Kepimo mielių žiedo formos baltymas PCNA, sudarytas iš trijų identiškų subvienetų. Šis žiedas yra būtinas genomo DNR duplikacijai, dalijantis ląstelėms. Jis apgaubia DNR spiralę ir tarnauja kaip mobili platforma, prilaikanti DNR polimerazę (DNR sintetinantį fermentą), kad ši nenukristų nuo DNR. Panašų žiedą turi ne tik mielių, bet ir augalų, gyvūnų bei žmogaus ląstelės. Platus šių žiedų paplitimas rodo, kad tai yra labai sėkmingas evoliucijos produktas. Ląstelės turi dar ir kitą žiedą (9-1-1), apie kurio panašumą į PCNA ilgą laiką niekas net neįtarė. 9-1-1 žiedas dalyvauja DNR pažaidų taisyme.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas sukurtas, norint perteikti PCNA ir 9-1-1 žiedų struktūrinį panašumą, kurį mes suradome kompiuteriniais baltymų sekų analizės ir molekulinio modeliavimo metodais.

Atpažinimas

Česlovas Venclovas

DNR II tipo restrikcijos endonukleazės erdvinės struktūros dalis, atsakinga už konkrečios DNR sekos atpažinimą. II tipo restrikcijos endonukleazės yra baltymai, kurie veikia kaip molekulinės žirklės. Jos atpažįsta tik tam tikrą DNR seką ir ją perkerpa apibrėžtoje vietoje. Pavaizduotos molekulinės žirklės buvo sukurtos naujos DNR sekos atpažinimui, apjungus kompiuterinį baltymų dizainą ir baltymų inžineriją. Molekulinių žirklių, kurios atpažintų būtent tokią DNR seką (GAGNNNNNGTG, kur N - bet kuris nukleotidas), gamtoje dar nėra aptikta.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

Vaizdas sukurtas kaip iliustracija, apibendrinanti bendro Biotechnologijos instituto ir UAB „Fermentas“ mokslininkų darbo rezultatus, paskelbtus JAV nacionalinės mokslų akademijos darbuose (Proc Natl Acad Sci USA. 2007; 104:10358-63).

Lazerinis medžiagų apdirbimas itin trumpais lazerio impulsais (IV)

UAB „Altechna“

Nuotraukoje vaizduojamas stiklo apdirbimas femtosekundinio lazerio pluoštu. Naudojama antroji lazerio harmonika (515 nm), taigi plika akimi galime matyti žalią pluošto spalvą. Pasitelkiant femtosekundinius impulsus medžiagų apdirbime, yra pasiekiami nauji, mažai nagrinėti arba išvis neregėti rezultatai, susiję su medžiagos ir itin trumpo impulso sąveika. Keičiant medžiagas ir naudojamo lazerio savybes (bangos ilgį, impulsų kiekį ir kt.), galima gauti naujų optinių komponentų, pritaikomų moksle, pramonėje, medicinoje, inžinerijoje ir t.t.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

„Workshop of Photonics“ laboratorijoje nuolat vyksta tyrimai, susiję su itin trumpų lazerinių impulsų ir įvairių medžiagų sąveika, siekiant naujų rezultatų.  

Lazerinis medžiagų apdirbimas itin trumpais lazerio impulsais (III)

UAB „Altechna“

Nuotraukoje vaizduojamas stiklo apdirbimas femtosekundinio lazerio pluoštu. Naudojama antroji lazerio harmonika (515 nm), taigi plika akimi galime matyti žalią pluošto spalvą. Pasitelkiant femtosekundinius impulsus medžiagų apdirbime, yra pasiekiami nauji, mažai nagrinėti arba išvis neregėti rezultatai, susiję su medžiagos ir itin trumpo impulso sąveika. Keičiant medžiagas ir naudojamo lazerio savybes (bangos ilgį, impulsų kiekį ir kt.), galima gauti naujų optinių komponentų, pritaikomų moksle, pramonėje, medicinoje, inžinerijoje ir t.t.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

„Workshop of Photonics“ laboratorijoje nuolat vyksta tyrimai, susiję su itin trumpų lazerinių impulsų ir įvairių medžiagų sąveika, siekiant naujų rezultatų.  

Lazerinis medžiagų apdirbimas itin trumpais lazerio impulsais (II)

UAB „Altechna“

Nuotraukoje vaizduojamas stiklo apdirbimas femtosekundinio lazerio pluoštu. Naudojama antroji lazerio harmonika (515 nm), taigi plika akimi galime matyti žalią pluošto spalvą. Pasitelkiant femtosekundinius impulsus medžiagų apdirbime, yra pasiekiami nauji, mažai nagrinėti arba išvis neregėti rezultatai, susiję su medžiagos ir itin trumpo impulso sąveika. Keičiant medžiagas ir naudojamo lazerio savybes (bangos ilgį, impulsų kiekį ir kt.), galima gauti naujų optinių komponentų, pritaikomų moksle, pramonėje, medicinoje, inžinerijoje ir t.t.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

„Workshop of Photonics“ laboratorijoje nuolat vyksta tyrimai, susiję su itin trumpų lazerinių impulsų ir įvairių medžiagų sąveika, siekiant naujų rezultatų.  

Lazerinis medžiagų apdirbimas itin trumpais lazerio impulsais (I)

UAB „Altechna“

Nuotraukoje vaizduojamas saulės elemento apdirbimas femtosekundiniu lazeriu. Raudona linija, matoma nuotraukoje, yra „nusitaikomojo“ spindulio, apdirbimui naudojamo lazerio spinduliuotė (1030 nm) nematoma plika akimi. Saulės elementai vis labiau ir vis didesniais kiekiais naudojami elektros energijai išgauti. Jų apdirbimas femtosekundiniu lazeriu gali padėti padidinti šių elementų efektyvumą.

Vizualizacijos atsiradimo istorija

„Workshop of Photonics“ laboratorijoje nuolat vyksta tyrimai, susiję su itin trumpų lazerinių impulsų ir įvairių medžiagų sąveika, siekiant naujų rezultatų.